Bendradarbiavimo Baltijos jūros regione skatinimas – ypač jūros ekosistemos apsaugos efektyvumo didinimas – yra vienas iš svarbiausių Suomijos vyriausybės tikslų. Suomija dalyvauja įgyvendinant pirmąją Europos Sąjungos regioninę programą – Baltijos jūros regiono strategiją. 2010 metų vasarį Suomijoje įvyks viršūnių susitikimas (kitaip dar vadinamas Baltic Sea Action samitu), skirtas Baltijos jūros ekosistemos apsaugai.
Baltijos jūra yra unikali, bet ekologiškai labai pažeidžiama. Didžiulį nerimą kelia tai, kad Baltijos jūra yra ir viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tarša gerokai viršija pačios jūros galimybes apsivalyti, dėl to jūra nepaliaujamai senka.
Bloga jūros būklė neigiamai veikia ir dabartinę, ir ateities ekosistemą. Šią tendenciją dar galima pakeisti, jeigu sprendžiant Baltijos jūros problemas aktyviai bendradarbiautų visų Baltijos jūros regiono šalių valstybinis ir privatusis sektoriai.
2009 m. birželio 10 d. buvo paskelbta Europos komisijos Baltijos jūros regiono strategija ir veiklos planas. Pirmosios ES vidaus regioninės strategijos tikslas – efektyvesnė ES veikla regione, aiškus darbų pasidalijimas sąjungos ir regiono lygmeniu, o taip pat suformuotas aiškus požiūris į ES politikos fragmentus šiuo klausimu.
Ši strategija Baltijos jūros regioniniam bendradarbiavimui suteiks naujų gairių. Jau parengiamuoju etapu tarp valstybių narių buvo patobulintas darbo pasidalijimas tiek atskirų valstybių, tiek ir regioniniu lygiu, o ateityje ES politika labiau atsižvelgs į specifines kiekvienos šalies sąlygas.
Planą įgyvendinti bus siekiama per 15 prioritetinių sektorių, iš kurių Suomija koordinuos keturis:
Pasiekti daugelį tikslų, pavyzdžiui užtikrinti jūros ekologiją arba saugumą, padės tik sutelktos viso regiono, taip pat ir Rusijos, pastangos bei dalyvavimas. Plėtojant ekonomiką ir prekybą taip pat būtina atsižvelgti į viso regiono poreikius, nepaisant to, kad vidinės strategijos veiklos klausimus ES sprendžia pati. Svarbiausia yra tarpusavyje tartis ir bendradarbiauti lygiomis teisėmis su valstybėmis, kurios nėra ES narės. Baltijos jūros regiono strategija - tai teigiamas signalas regiono valstybėms, kuris užtikrins augantį ES susidomėjimą regionu.
2007 m. lapkričio mėnesį Baltijos jūros regiono šalys pritarė Baltijos jūros apsaugos komisijos HELCOM'o Baltijos jūros apsaugos programai (Baltic Sea Action Plan), kurioje numatytos Baltijos jūros gelbėjimui reikalingos priemones. Ketinimų planui įgyvendinti Suomijos Respublikos prezidentė Tarja Halonen ir Ministras pirmininkas Matti's Vanhanen'as 2009 m. gegužės 19 d. kartu su Ilkka Herlin'o vadovaujama Baltic Sea Action grupe (oficialus pavadinimas Fondas Gyva Baltijos jūra) išplatino Baltijos jūros apsaugos efektyvinimo metodiką. Kulminacija taps viršūnių susitikimas, Baltic Sea Action Summit , kuris įvyks 2010 m. vasario 10 d.
Baltic Sea Action Summit'o pagrindinė idėja - suburti į vieną vietą viešojo ir privataus sektoriaus atstovus, kurie įgyvendintų Baltijos jūros ekologinei situacijai reikšmingus darbus. BSAS projekto rėmuose bus prisiimti valstybių, savivaldybių, firmų ir organizacijų įsipareigojimai, kurių įgyvendinimas bus stebimas.
Kvietimus į renginį gavo Baltijos jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovai, įvairios firmos ir organizacijos bei tokios institucijos kaip uostai, energijos gamintojai, už nuotekų ir atliekų tvarkymą atsakingos institucijos ir t.t. Jos gali prisiimti įsipareigojimus ir dalyvauti įgyvendinant viršūnių susitikimo įdėjas. Įvairios firmos Baltijos jūros projekte dalyvauja, dovanodamos projektui savo žinias ("know-how"), gaminius arba lėšas, o taip pat tobulindamos savo veiklą taip, kad ji būtų ekologiškesnė.
Projektas nuo pat pradžių sulaukė teigiamos įmonių ir organizacijų atstovų reakcijos. Savo įsipareigojimais ir dovanojamu darbu prie projekto jau prisidėjo ne viena įmonė, tarp jų yra ir stambių tarptautinių firmų.
Į susirinkimą taip pat bus pakviestos svarbiausios tarptautinės aplinkosaugos organizacijos bei finansinės institucijos, kurios imasi naujų projektų įgyvendinant ES Baltijos regiono strategiją (Baltijos jūros apsaugos komisija HELCOM, Europos atkūrimo ir plėtros bankas EBRD bei Šiaurės šalių investicijų bankas NIB).
Atnaujinta 2009.09.25
