Tiesiai į turinį
Užsienio reikalų ministerija

Minėjimas prie suomių karių kapo Skapiškyje - Suomijos ambasada, Vilnius : Aktualijos

SUOMIJOS RESPUBLIKOS AMBASADA, Vilnius

K. Kalinausko g. 24, 2nd floor
LT-03107 Vilnius, Lithuania
Tel. +370 5 266 80 10
El. pastas sanomat.vil@formin.fi
Pareigūnas ryšiams su Baltarusija
Revolutsionnaya 15, 220 030 Minsk
Tel. +375 29 302 2772
El. pastas: sanomat.min@formin.fi
English | Lietuviškai | Suomi | Svenska |  | 
Šriftas normalusŠriftas stambesnis
 
Naujienos, 2015.10.12

Prieš 160 metų gvardiečiai susidūrė su nenugalimu priešu 

Paminklinis akmuo Skapiškyje

Rusijos valdymo laikotarpiu Suomijos kunigaikštystės gvardijos kariams dažnai tekdavo palikti namus. Vienas iš dramatiškiausių žygių vyko per Krymo karą. Šios kelionės metu gvardiečiai susidūrė su nenugalimu priešu – užkrečiamomis ligomis. Jau vien Skapiškyje mirtis tapo 220 gvardiečių likimu. Aukas palaidojo grupiniame karių kape, prie kurio po 160 metų Suomijos ambasados Vilniuje, Kupiškio savivaldybės, Suomijos gvardiečių gildijos ir Suomijos-Lietuvos kultūros fondo iniciatyva buvo surengtas paminėjimas.  

Skapiškis yra prie kelio ir geležinkelio jungiančių Panevėžį ir Latvijos miestą Daugpilį. Prieš 160 metų gvardiečiai kaip tik ir keliavo iš Daugpilio į Rokiškį. Gvardiečiai ketino žiemą praleisti Rokiškyje ir jo apylinkėse, pavyzdžiui Skapiškyje. Šiltinė, dėmėtoji šiltinė ir kitos tuo metu nepagydomos ligos šienavo prastai aprengtus, sušalusius suomių karius. Apsiaustai buvo ankšti, o batai nesaugojo kojų nuo drėgmės. Rusų generolus tuomet labiau domino tai, kad šalmai, kišenės ir diržai būtų tokios būklės, kaip numato taisyklės.

Mirtinų ligų išvengę arba nuo jų pasveikę gvardiečiai tęsė savo žygį į Ukmergę, iš kur apie žavingąsias lenkaites ir žydaites bei jų ugningas akis gvardiečiai rašė savo į namus siunčiamuose laiškuose. Karių sveikata  ir toliau prastėjo, o jų pakeisti atvykusius 230 vyrų taip pat užpuolė ligos. 1855-ųjų spalį žygio  pradžioje įspūdingomis buvusios  pajėgoms teko  per Vilnių gėdingai trauktis namo.

Per šį žygį nebuvo iššautas nei vienas šūvis. Nepaisant to, žmonių buvo prarasta daug: beveik 700 vyrų. Iš rusų karo ligoninėje likusių 150 vyrų, taip pat nei vienas negrįžo namo.

Lietuvoje yra net keletas suomių karių kapaviečių, kurios vadinami švedų kapais (Švedukalnis) dėl tuo metu armijoje – ypač karininkų tarpe – vartotos švedų kalbos. Didžiausias grupinis kapas yra Skapiškyje. Lietuvos vyriausybės iniciatyva 1920-aisiais kapavietė buvo sutvarkyta. Skapiškio gyventojai kapavietę kasmet pagerbdavo gėlėmis.

Per 2015-ųjų spalio 2 surengtą minėjimą Suomijos ambasadorius Harri Mäki-Reinikka prie paminklo Suomijos ambasados, Suomijos gvardiečių gildijos ir Suomijos-Lietuvos kultūros fondo vardu padėjo vainiką. Prie kapo ir vėliau vykusio seminaro metu ambasadorius Mäki-Reinikka priminė, kad gvardiečiai su sunkumais susidūrė jau 1831-siais, kuomet buvo atsiųsti malšilnti lietuvių ir lenkų sukilimo, o vėliau dalyvavo okupuojant Varšuvą. Nuo choleros ir kitų ligų Lietuvos teritorijoje tuomet žuvo apie 400 žmonių.

Kupiškio savivaldybės vicemeras Aurimas Martinka, dėdamas vainiką pire kapo, išreiškė viltį, kad suomiai nepamirš šios vietos ir tuomet, kai Suomija (2017-12-06) ir Lietuva (2018-02-16) švęs 100-sias savo nepriklausomybės metines.    

Vilniaus edukologijos universiteto profesorius Stasys Skrodenis papasakojo, kad su gvardiečių istorija susipažino jau beveik prieš ketvirtį šimtmečio. Profesorius Skrodenis šiuo beveik užmirštu karo istorijos skyriumi sužadino suomių istoriko Erkki Hämäläinen'o susidomėjimą ir supažindino jį su istoriniais šaltiniais.  Hämäläinen'as ėmėsi projekto, kuris išsivystė į plačios apimties tiriamąjį darbą apie Rytų karą ir suomių gvardijos žygį per Lietuvą 1854-1856 metais.

Erkki J Hämäläinen'as savo darbe pasakoja apie tai, kaip, nepaisant dėl ligų retėjančių gretų, suomiai bandė išsaugoti kovinę dvasę. Didžioji Hämäläinen'o tyrimo dalis tai Suomijos karo medicinos istorija, kur aprašoma šiltinė, dėmėtoji ir penkiadienė šiltinė, kuriomis tuomet ir sirgo gvardiečiai.  

Ant Hämäläinen'o leidinio viršelio yra antraštė "Ilgai teko kentėti, bet neteko nei karto susikauti". Ji puikiai reziumuoja prieš 160 metų Lietuvoje nutikusią liūdną istoriją.  

Savo dalyvavimu renginį pagerbė ir Lietuvos krašto apsaugos vice ministras Antanas Valys.

Ansamblis iš Suomijos „Trio Voce” (Elina Eirola/smuikas, Timo Törmä/violančelė ir Risto Kyrö/fortepijonas) praturtino renginį puikiu koncertu, kuris įvyko Kupiškio miesto kultūros centre. Koncerte skambėjo Sergejaus Rachmaninovo ir Žano Sibelijaus kūriniai, tarp jų ir „Valse triste”.

Koncertas yra Suomijos ambasados Sibelijaus jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklo dalis.

Suomijos ambasada VILNIUJE

Skapiškyje
Trio Voce

http://www.kmintys.lt/?psl=1psl&id=4315

https://www.youtube.com/watch?v=KA51pkybT4k

Spausdinti tinklapį

Atnaujinta 2015.11.09


© Suomijos ambasada, Vilnius | Apie tinklapį | Kontaktiniai duomenys